Padariau nesamonę ir jau trečią kartą lipu ant to pačio grėblio.

Gavau gegužės mėnesį darbo pasiūlymą. Be derybų vienu tūkstančiu eurų daugiau nei dabar gaunu.

Pastebėjau, kad man labai patinka nekilnojamo turto pirkimo procesas – paieška, apžiūra, derybos, žmonės, gerai jaučiuosi išleisdamas didesnes sumas. Bet atrodo, kad reikia sustoti, apsižvalgyt ir neskubėti.

Norėjau Baltiko akcijų, o gal kokį Xbox’ą, bet atsiminiau apie galimybę įsigyti…

Sakiau, kad šiais metais pirksiu butą su paskola, o dabar jau atrodo kitaip. Blaškausi, bet gal tai yra investavimo proceso dalis?

Sugalvojau naują planą-chuliganą, savaitgaliais neimu mobilaus telefono į rankas. Sausį du savaitgalius pavyko! Po betelefonio savaitgalio jaučiuosi labiau pailsėjęs, galbūt tai tik psichologija, bet koks skirtumas, jeigu veikia.

Turėjau tokį mini planą iki metų galo pasiekti 15K portfelio dydį, džiaugiuos, portfelis pasiekė 15K ribą!

Įtemptas mėnuo. Darbas iš namų, o ne iš ofiso mane vargina.

Kadangi kažkada žaidžiau pokerį, turnyrus, pamenu, kad mano strategija buvo kiek kitokia, pradžioje būk pasyvus ir žaisk su maža rizika, o kuo eini gilyn tuo labiau pradėk kelti riziką, spartink žaidimo tempą, daugiau manevruok.

Mane nustebino, kad pamačius tokius skaičius neturėjau jokios emocijos.